Seni lašišų konservai tampa netikėtais laiko kapsulėmis jūrų mokslui

Seni lašišų konservai – vertingi laiko kapsulės jūrų ekologams

Netikėtai paaiškėjo, kad jau pasibaigusio galiojimo lašišų konservai, saugoti kokybės kontrolei, suteikė jūrų ekologams išskirtinės informacijos apie Aliaskos jūrų gyvybę. Vašingtono universiteto tyrėjai, tarp jų parazitologės dr. Natalie Mastick ir dr. Chelsea Wood, ištyrė beveik pusę amžiaus apimančius lašišų konservų pavyzdžius, atskleidusius vertingų įžvalgų apie jūrų parazitų kaitą ir bendrą ekosistemos sveikatą.

Įprastai laikomi tiesiog maisto spintelėse, konservuoti lašišos gabalėliai tapo natūraliu biologinės istorijos archyvu. Jie išsaugojo biologinius duomenis iš atokių Aliaskos vietovių, tokių kaip Aliaskos įlanka ir Bristolio įlanka, nuo 1979 iki 2021 metų. Tyrėjų komanda iš Seattle Seafood Products Association gavo 178 konservų pavyzdžius, kuriuose buvo keturios ramiojo vandenyno lašišų rūšys: kuprė (Oncorhynchus keta), sidabrinė (Oncorhynchus kisutch), rausvoji (Oncorhynchus gorbuscha) ir nerka (Oncorhynchus nerka).

Parazitai – svarbūs ekologiniai rodikliai

Anizakidų kirmėlių gyvavimo ciklo pažinimas

Didžiausia staigmena tyrinėjant senus lašišų konservus – juose rasti anizakidų nematodai, smulkios jūrų kirmėlės, siekiančios apie 1 cm. Nors daugelis nenorėtų jas valgyti, terminis konservavimo procesas šiuos parazitus neutralizuoja, tad žmonių sveikatai jie nekenkia. Kur kas svarbiau, kad šių parazitų buvimas žuvyje tampa reikšmingu ekologiniu žymekliu.

Kaip aiškina vyresnioji tyrimo autorė dr. Wood: „Anizakidų gyvavimo ciklas jungia kelias jūrų maisto tinklo grandis. Tai, kad jos randamos konservuotoje žuvyje, rodo, kad sudėtingos ekologinės sąveikos vis dar veikia – vadinasi, lašišos kilusios iš sveikos aplinkos.“

Anizakidų lervos patenka į jūrų maisto tinklą, kai jas suvalgo kriliai, vėliau jas praryja lašišos ar kitos didesnės žuvys. Galiausiai lervos subręsta jūrų žinduoliuose, tokiuose kaip ruoniai ar banginiai, kur dauginasi ir deda kiaušinėlius, o gyvenimo ciklas atsinaujina. Jei sumažėja pagrindinių šeimininkų, mažėja ir anizakidų populiacija – todėl jos tampa puikiu ekosistemos būklės rodikliu.

42 metų ekologiniai duomenys konservuose

Vašingtono universiteto mokslininkai kruopščiai išardė lašišų filė, nors ilgalaikis išsaugojimas buvo pakeitęs parazitų išvaizdą. Detalus anizakidų kiekio skaičiavimas parodė aiškias tendencijas: per 42 metus kirmėlių gausa rožinėse ir kuprėse išaugo, o sidabrinėse ir nerkose išliko panaši.

„Didėjantis parazitų skaičius rausvosiose ir kuprėse gali reikšti, kad visi anizakidų gyvavimo ciklui būtini šeimininkai regione tebėra arba atsigavo – tai džiugina dėl ekosistemos atsparumo,“ pastebi pagrindinė autorė dr. Mastick. Tuo tarpu šių parazitų skaičius kitose rūšyse nekito. Kodėl taip yra, dar nėra iki galo aišku – ypač žinant, kad konservavimo metu sunku tiksliai identifikuoti kirmėles smulkesniu lygiu. Todėl lieka klausimų apie lašišų rūšių ekologiją ar parazitų biologiją.

Reikšmė jūrų apsaugai ir parazitų ekologijai

Tyrimo rezultatai pabrėžia parazitų, kaip bioindikatorių, įvertinimo svarbą ir rodo, kiek daug galima nuveikti naudojant netradicinius archyvus jūrų istorijos tyrimams. Išsamūs duomenys apie parazitus leidžia stebėti jūrų bioįvairovės pokyčius, klimato kaitos pasekmes ir apsaugos pastangų rezultatus – ypač kalbant apie mažiau pastebimus jūrų maisto tinklų dalyvius, pavyzdžiui, anizakidus.

Ateities perspektyvos: maisto pramonės archyvų panaudojimas

Šis netipiškas požiūris, kai maisto atsargos naudojamos ekologinei informacijai rinkti, gali paskatinti panašius tyrimus visame pasaulyje. Jau egzistuojantys maisto saugos bei kokybės archyvai gali tapti vertingomis laiko kapsulėmis, leidžiančiomis stebėti jūrų aplinkos sveikatą ir sudėtingus maisto tinklus.

Kaip pažymi dr. Wood, „Kirmėlių radimas jūsų lašišoje – ne užterštumo, o bioįvairovės ir sveikos ekosistemos ženklas. Tokie atradimai keičia mūsų supratimą apie tai, kaip parazitai atspindi ir lemia jūrų sveikatą.“

Išvados

Daugelio metų senumo lašišų konservų tyrimas atskleidė, kad net kasdienybėje nepastebimi objektai gali atverti unikalias įžvalgas apie gamtą. Parazitus laikant ekosistemos indikatoriais, mokslininkai ne tik iš naujo vertina Aliaskos jūrų istoriją, bet ir tobulina gamtosaugos mokslą ateičiai. Šiame tyrime susipina maisto technologijos ir ekologinis stebėjimas, o tai atveria naujas galimybes nebrangiam ir plataus masto jūrų sveikatos bei bioįvairovės vertinimui.