Naujas požiūris į senėjimo biologiją: ar „inflammaging“ paveikia visus?

Permąstome senėjimo biologiją: ar „inflammaging“ veikia kiekvieną žmogų?

Metų metus mokslininkai laikė „inflammaging“– lėtinio ir nežymaus uždegimo organizme didėjimą su amžiumi – esmine senėjimo proceso dalimi. Manoma, kad šis nuolatinis uždegimas prisideda prie daugelio su amžiumi susijusių ligų, tokių kaip širdies ligos, demencija ir diabetas. Tačiau nauji pasauliniai tyrimai, publikuoti žurnale Nature Aging, iš esmės kvestionuoja mintį, jog didėjantis uždegimas neišvengiamai lydi visus žmones senstant – galbūt šį reiškinį lemia labiau šiuolaikinis gyvenimo būdas, o ne vien biologija.

Mokslinis pagrindas: inflammaging ir lėtinės ligos

„Inflammaging“ pasižymi nuolatiniu ir menku imuninės sistemos aktyvumu vyresniame amžiuje. Ši imuninė reakcija siejama su audinių bei organų nykimu ir padeda paaiškinti didėjantį širdies-kraujagyslių ligų, neurodegeneracinių susirgimų bei metabolinių sutrikimų paplitimą tarp senjorų. Pagrindiniai uždegimo rodikliai, tokie kaip C reaktyvusis baltymas (CRP) ir naviko nekrozės faktorius (TNF), tarnauja kaip klinikiniai šio proceso žymenys.

Tačiau didžioji dalis žinių buvo sukaupta tiriant žmones, gyvenančius ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, turinčiose kaloringą mitybą, mažą fizinį aktyvumą ir ribotą kontaktą su infekcijomis. Iki šiol buvo neaišku, ar inflammaging dėsningumas būdingas ir už industrializuotų visuomenių ribų.

Pagrindinis palyginamasis tyrimas: keturios skirtingos bendruomenės ir gyvenimo būdai

Tyrimas Nature Aging siekė atsakyti į šį klausimą, išnagrinėjęs daugiau kaip 2 800 suaugusiųjų iš keturių skirtingų grupių: vyresnio amžiaus italų ir Singapūro gyventojų (industrializuotų šalių atstovai) bei Bolivijos Amazonės Tsimane ir Malaizijos Orang Asli (tradiciniu gyvenimo būdu gyvenančios vietinės bendruomenės).

Mokslininkai rinko ir analizavo kraujo mėginius, vertino daugybę citokinų – baltymų, susijusių su imuninėmis reakcijomis. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar uždegimo rodikliai, kurie Vakarų šalyse nuolat didėja su amžiumi, taip pat keičiasi tradicines gyvenimo būdo bendruomenėse.

Pagrindiniai rezultatai: inflammaging ne visur paplitęs

Rezultatai buvo išskirtiniai. Italijoje ir Singapūre nustatyta, jog CRP bei TNF lygiai didėja su amžiumi ir susiję su padidėjusia lėtinių ligų, tokių kaip širdies ar inkstų ligos, rizika.

Priešingai, Tsimane ir Orang Asli gyventojams būdingas kitoks modelis. Čia pagrindinės uždegimo molekulės su amžiumi didėjo nenuosekliai ir neturėjo akivaizdžių sąsajų su amžiumi siejamomis ligomis. Ypač įdomu, kad Tsimane, kurie daug dažniau susiduria su parazitais ir patogenais ir kurių lėtinis uždegimas baziniame lygyje yra didesnis, senatvėje pasižymėjo ypač mažais širdies ligų, demencijos bei diabeto rodikliais – ligomis, kurios dažnos pramoninėse šalyse.

Tyrimo rezultatai rodo, kad lėtinis uždegimas, susijęs su senėjimu, tradicinėse bendruomenėse beveik nepastebimas, net ir esant dažnesniam kontaktui su infekcijomis.

Reikšmė: gyvensenos, aplinkos ir evoliucijos sąveika

Šie duomenys leidžia daryti gilią išvadą: didėjantis uždegimas senstant išsivysčiusiose šalyse gali būti labiau susijęs su moderniu gyvenimo būdu – gausi mityba, judėjimo stoka, menka imuninė stimuliacija – nei su gryna biologija. Kitaip tariant, lėtinis uždegimas gali būti mūsų evoliuciškai susiformavusios fiziologijos ir šiuolaikinės aplinkos neatitikimo pasekmė.

Taip pat svarstoma, kad inflammaging gali reikštis skirtinguose lygiuose – audiniuose ar ląstelėse – kurių dabartiniai kraujo rodmenys dar „neužfiksuoja“, todėl reikalingi nauji biomarkeriai ir pažangesnės technologijos.

Ekspertų nuomonė ir būtinybė plėsti tyrimus

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šie atradimai išryškina didžiulę įtraukių, globalių senėjimo tyrimų svarbą. Pagrindinė autorė dr. X (institucija) pažymėjo: „Didžioji dalis žinių apie senėjimo biologiją kilo iš ribotos žmonijos dalies. Mūsų tyrimas atskleidžia žmogaus imuninės sistemos įvairovę ir prisitaikymo galimybes, todėl labai svarbu nenaudoti apibendrinimų pramoninėse šalyse.“

Mokslininkai ragina kurti išsamesnius lėtinio uždegimo diagnostikos įrankius ir vykdyti daugiau tyrimų mažiau ištirtose bendruomenėse – tai gali padėti atskleisti apsauginius veiksnius nuo su amžiumi susijusių ligų ir sukurti naujus gydymo taikinius.

Prevencija ir gydymas: universalūs sprendimai netinka visiems

Jei šie duomenys pasitvirtintų vėlesniuose tyrimuose, jie galėtų iš esmės pakeisti su senėjimu siejamų ligų diagnostikos, prevencijos ir gydymo strategijas. Priemonės, tokios kaip priešuždegiminiai vaistai, mitybos ar fizinio aktyvumo rekomendacijos, kuriamos remiantis Vakarų šalių duomenimis, gali būti netinkamos visame pasaulyje. Tradiciniuose gyvenimo būduose bandymas mažinti uždegimą medikamentais ar elgsenos pokyčiais gali būti net nereikalingas ar net žalingas.

Be to, tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina, kad sveikatos priežiūros sprendimai turi būti kuriami atsižvelgiant į visuomenės kontekstą. Visuomenės sveikatos rekomendacijos ir išvados, pagrįstos turtingų, urbanizuotų šalių duomenimis, negali būti tiesiogiai pritaikytos globaliai. Preciziškoji medicina ir individualizuota sveikatos priežiūra turi atsižvelgti į ekologinius ir kultūrinius skirtumus.

Išvada

Šis tyrimas iš esmės praplečia mūsų supratimą apie žmogaus senėjimą, kvestionuodamas įsitvirtinusį inflammaging kaip visiems būdingą biologinį procesą. Lėtinis uždegimas vyresniame amžiuje galbūt iš dalies yra pramoninės aplinkos ir gyvenimo būdo pasekmė. Toliau einant, mokslininkai privalo tyrimus plėsti įvairesnėms gyvenimo sąlygoms – įtraukiant tiek modernias, tiek tradicines visuomenes. Tik taip galėsime suprasti visą žmogaus senėjimo spektrą, vystyti tikslesnius biomarkerius ir kurti veiksmingesnes lėtinių senatvės ligų prevencijos strategijas visoms bendruomenėms.