Kaip vaistai veikia jautrumą karščiui: ką reikia žinoti kaitros metu

Kylant pasaulio temperatūrai dėl klimato kaitos, karščio poveikio visuomenės sveikatai supratimas tampa vis svarbesnis. Medicinos ir sveikatos specialistai perspėja, kad tam tikri receptiniai vaistai gali padidinti jautrumą karščiui, nes sutrikdo organizmo šilumos reguliacijos mechanizmus. Nuo širdies vaistų iki psichotropinių preparatų ir insulino – rizikos žinojimas ypatingai svarbus pacientams, jų artimiesiems ir sveikatos priežiūros specialistams.

Mokslinės žinios: kaip žmogaus organizmas reaguoja į karštį

Žmogaus organizmas turi subtiliai veikiančią termoreguliacijos sistemą, leidžiančią palaikyti pastovią vidaus temperatūrą. Svarbiausi šilumos reguliavimo būdai – prakaitavimas, padidėjusi kraujotaka odoje, bei tinkamas skysčių ir elektrolitų balansas. Kai šie mechanizmai sutrinka dėl aukštos aplinkos temperatūros ar ligų, ryškiai padidėja pavojus patirti šilumos išsekimą ar šilumos smūgį.

Dalis dažnai išrašomų vaistų gali netyčia sutrikdyti šias apsaugines funkcijas ir sumažinti organizmo atsparumą karščio stresui. Dėl vis dažnėjančių ekstremalių oro reiškinių svarbu suprasti vaistų farmakologinį ir fiziologinį poveikį karštyje.

Vaistai, didinantys jautrumą karščiui

Antidepresantai: SSRI ir tricikliniai antidepresantai

Antidepresantai – ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) bei tricikliniai antidepresantai (TCA) – plačiai taikomi psichikos sutrikimams gydyti, tačiau gali paveikti organizmo gebėjimą reguliuoti šilumą. TCA gali slopinti acetilcholiną – neurotransmiterį, kuris aktyvina prakaito liaukas ir padeda atsivėsinti, todėl mažėja prakaitavimas. Kai kuriems pacientams šie vaistai gali, priešingai, didinti prakaitavimą dėl padidėjusio noradrenalino lygio. Tyrimai rodo, kad iki 14% žmonių, vartojančių antidepresantus, patiria prakaitavimo pokyčius kaip šalutinį poveikį.

SSRI veikia hipotalamą – smegenų sritį, atsakingą už termoreguliaciją, keisdami serotonino pusiausvyrą. Dėl to gali susilpnėti signalai, skatinantys prakaitavimą, ir padidėti perkaitimo rizika. Ir per didelis, ir per mažas prakaitavimas gali būti žalingas: vienu atveju gresia dehidratacija, kitu – sumažėja gebėjimas atsivėsinti karščio bangų metu.

Antipsichotikai: sutrikusi temperatūros jutimo kontrolė

Antipsichotiniai vaistai gyvybiškai svarbūs gydant šizofreniją ar bipolinį sutrikimą, tačiau jų vartojimas gali būti pavojingas per karščius. Šie vaistai blokuoja dopaminą ir veikia serotonino apykaitą, todėl hipotalamas blogiau jaučia kūno temperatūros pokyčius. Dėl to pacientai dažnai nejaučia troškulio ar perkaitimo simptomų laiku ir nesiima atsargumo priemonių.

Antipsichotikai dažnai pasižymi ir anticholinerginiu poveikiu, dar daugiau sumažindami acetilcholino aktyvumą ir trikdydami prakaitavimą. Šis dvigubas poveikis gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą ir apsunkinti širdies ir kraujagyslių sistemos darbą karštyje.

Kardiovaskuliniai vaistai: beta adrenoblokatoriai ir diuretikai

Beta adrenoblokatoriai, vartojami širdies nepakankamumui bei aritmijoms gydyti, mažina širdies susitraukimų dažnį ir stiprumą. Tai, nors ir naudinga širdžiai, riboja kraujo tekėjimą į odą ir trikdo natūralią šilumos sklaidą. Diuretikai, taip pat dažnai skiriami esant aukštam kraujospūdžiui ar širdies nepakankamumui, didina šlapimo išskyrimą. Tai stiprina dehidratacijos bei elektrolitų disbalanso riziką – ypač karštu oru. Ramiprilis ir losartanas, angiotenzino veikimą reguliuojantys vaistai, gali sumažinti troškulio pojūtį, todėl padidėja dehidratacijos pavojus.

Mažėjant skysčių kiekiui organizme, silpnėja prakaitavimas ir auga galvos svaigimo, alpimo bei kitų karščio sukeltų komplikacijų rizika. Ypač jautrūs vyresnio amžiaus žmonės bei tie, kas vartoja keletą medikamentų.

Stimulianai: nepastebėtas perkaitimas ir dehidratacija

Stimulianai, kaip amfetaminai, skiriami ADHD (dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimo) gydymui, didina dopamino bei noradrenalino kiekį, suaktyvina centrinę nervų sistemą, pakelia medžiagų apykaitą ir kūno temperatūrą. Todėl vartojant stimulianus didėja perkaitimo ar šilumos smūgio tikimybė, ypač sportuojant ar fiziškai aktyviai leidžiant laiką karštyje.

Naujausi tyrimai rodo nevienareikšmius rezultatus – pagal kai kurias studijas, ADHD sergantys asmenys, vartojantys stimulianus, gali kiek rečiau patirti su karščiu susijusias problemas, galbūt dėl sveikesnių skysčių vartojimo įpročių ar mažesnės kūno masės. Visgi būkite budrūs ir stebėkite perkaitimo simptomus, kol patikimi tyrimai patvirtins šias išvadas. Gydytojai pabrėžia, kad stimulantų vartotojai turi aktyviai sekti savo savijautą per karščius.

Insulinas: diabetikų išskirtinės rizikos

Diabetikai, vartojantys insuliną, turi būti itin atsargūs karštu oru. Aukšta temperatūra sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir paspartina insulino rezorbciją, dėl ko cukraus kiekis kraujyje gali kristi greičiau nei įprastai. Hipoglikemija – būklė, kai per mažas gliukozės kiekis kraujyje – pasireiškia drebuliu, dirglumu, gausiu prakaitavimu, galvos svaigimu ir net sąmonės netekimu ar traukuliais. Hipoglikemijos ir šilumos sukeltų simptomų sutapimas gali klaidinti pacientus.

Taip pat šiluma gali sumažinti insulino veiksmingumą, nes jis genda aukštoje temperatūroje. Todėl būtina insuliną laikyti šaldytuve ar specialioje dėžutėje, ypač vasarą. Jei insulinas pasikeitė spalva ar tapo drumstas, jis galėjo prarasti veiksmingumą.

Kaip saugotis karščio rizikų

Vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kvėpavimo), bei vartojantys daug vaistų, yra ypatingai pažeidžiami per karščio bangas. Prevencija padeda išvengti šilumos išsekimo, sunkios dehidratacijos ar net gyvybei pavojingo šilumos smūgio.

Mokslininkų ir gydytojų rekomendacijos:

• Visada laikykitės vaistų laikymo instrukcijų pakuotėje ir nelaikykite jų vietose, kurios gali įkaisti (pavyzdžiui, automobilyje ar ant saulės palangės). Tai svarbu ne tik insulinui, bet ir inhaliatoriams, epinefrino autoinjekcijoms (EpiPen), kurie gali neveikti tinkamai perkaitus.
• Gerkite pakankamai skysčių, jei gydytojas nenurodė kitaip. Dehidratacija ypač didina daugelio vaistų toksinį poveikį – pvz., nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (ibuprofenas) gali stipriau veikti inkstus, o nuotaikos stabilizatoriai (pvz., ličio preparatai) gali tapti toksiški.
• Planuokite fizinę veiklą ryte arba vakare, kai vėsiau, stenkitės likti kondicionuojamose ar pavėsingose patalpose karščiausiu paros metu.
• Stebėkite ankstyvus šilumos sukelto negalavimo požymius – sumišimą, galvos svaigimą, pykinimą, stiprų prakaitavimą. Jei pajutote simptomus, eikite į vėsią vietą ir, jei būklė nepagerėja, kreipkitės į medicinos specialistus.
• Niekada nenutraukite paskirtų vaistų be gydytojo ar vaistininko konsultacijos. Jei įtariate, kad vaistai trukdo pakęsti karštį, pasitarkite su gydytoju dėl saugesnių alternatyvų ar korekcijų gydymo plane.

Išvada

Dėl dažnėjančių ir stiprėjančių karščio bangų pasaulyje vis svarbiau žinoti, kaip receptiniai vaistai gali padidinti jautrumą karščiui. Tad pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai turi suprasti, kad dalis įprastų vaistų gali susilpninti natūralias organizmo apsaugas nuo karščio streso. Atsakingas vaistų vartojimas, tinkama hidratacija ir aplinkos sąlygų stebėjimas gali sumažinti su karščiu susijusių susirgimų riziką net vartojant vaistus, veikiančius šilumos reguliavimą. Būkite informuoti ir rūpinkitės savo sveikata, nes klimatas ir karščio rizika toliau keičiasi.