3 Minutės
Žemės sukimasis: dinamiškas reiškinys
Nors gali atrodyti, kad Žemės sukimasis aplink savo ašį yra nekintantis ir tikslus kosminis laikrodis, moksliniai stebėjimai rodo, jog mūsų planetos sukimosi greitis nuolat kinta. Žemės paros trukmė istoriškai nėra buvusi pastovi. Pavyzdžiui, Mezozojaus eroje para truko apie 23 valandas, o Bronzos amžiuje – beveik puse sekundės trumpiau nei dabar. Prognozuojama, kad per artimiausius 200 milijonų metų Žemės paros pailgės iki 25 valandų.
Tačiau tokie ilgi laikotarpiai užgožia mažesnius, periodiškai besikeičiančius svyravimus, kurie stebimi per metus, mėnesius ar net dienas. Įprasta 24 valandų para – tai tik vidurkis, o kasdieniai pokyčiai priklauso nuo daugybės veiksnių: potvynių ir atoslūgių, seisminio aktyvumo, branduolio ir mantijos pokyčių bei atmosferos vėjų. Šie geofiziniai procesai lemia, kad Žemės sukimasis kartais nežymiai spartėja arba lėtėja.
Trumpiausios 2024 metų paros: svarbios datos ir priežastys
Mėnulio poveikis ir sukimosi greitis
Remiantis Tarptautinės Žemės sukimosi ir atskaitos sistemų tarnybos (IERS) analizėmis, šią vasarą prognozuojamas laikinas Žemės sukimosi greičio padidėjimas. Manoma, kad trys trumpiausios dienos šiais metais bus liepos 9, liepos 22 ir rugpjūčio 5 dienomis. Tuo metu Mėnulis nuo Žemės pusiaujo nutols labiausiai, nežymiai pakoreguodamas potvynius ir atoslūgius, kas turės įtakos planetos sukimuisi. Numatoma, kad trumpiausia para bus rugpjūčio 5-ąją – ji bus apie 1,51 milisekundės trumpesnė nei vidutinė 24 valandų diena.
Nors šis rodiklis nesumažins jau anksčiau pasiekto rekordo (liepos 5 d. 2024 m. para buvo 1,66 milisekundės trumpesnė už vidurkį), vis dėlto tai žymi reikšmingą sukimosi pagreitėjimą, kuris fiksuojamas nuo 2020 metų. Geomokslininkai fiksuoja neįprastą spartėjimą, todėl mokslinė bendruomenė aktyviai diskutuoja dėl jo priežasčių.
Ekspertų požiūris ir neišspręstos mįslės
Moskvos valstybinio universiteto Žemės sukimosi tyrėjas dr. Leonidas Zotovas interviu su timeanddate.com pastebėjo: „Niekas to nesitikėjo. Šio pagreitėjimo priežastis nėra žinoma… Daugelis mokslininkų mano, kad priežastis slypi Žemės viduje. Vandenynų ir atmosferos modeliai tokio žymaus pagreitėjimo nepaaiškina.“ Tai leidžia manyti, jog nors išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, Mėnulio trauka, gali lemti trumpalaikius pokyčius, pagrindinės pagreitėjimo priežastys greičiausiai yra sudėtingi vidiniai Žemės procesai.
Laiko matavimo ateitis: papildomos sekundės ir ilgalaikės tendencijos
Pokyčių įtaka laiko matavimui
Stebimas Žemės sukimosi spartos padidėjimas turi didelę reikšmę pasauliniam laiko matavimui. Jei ši tendencija tęsis, tikėtina, jog pirmą kartą istorijoje 2029 metais oficialus laikas bus trumpinamas atimant papildomą sekundę. Iki šiol papildomos sekundės būdavo pridedamos, siekiant sinchronizuoti atominius laikrodžius su Žemės sukimu, tačiau spartesnis planetos sukimasis reikalautų priešingo koregavimo. Pagal naujausią timeanddate.com ataskaitą, spartesnis sukimosi tempas gali išlikti ir 2025 metais.
Vis tik papildoma sekundė laikoma laikinu sprendimu. Tarptautinės laiko matavimo institucijos nutarė nuo 2035 metų atsisakyti šio metodo dėl trikdžių, kuriuos jis sukelia technologijoms ir komunikacijų tinklams.
Ilgalaikė perspektyva ir tolesni tyrimai
Nors pastaraisiais metais Žemės sukimasis pagreitėjo, mokslininkai, tarp jų ir dr. Zotovas, ragina vertinti šį procesą kontekste. Geologiniu požiūriu, natūrali Žemės tendencija yra laipsniškas sukimosi lėtėjimas, ką lemia potvyninių jėgų trintis ir masės persiskirstymas, pavyzdžiui, tirpstant poliariniams ledams ar vykstant tektoniniams poslinkiams. Todėl nors trumpi pagreitėjimo etapai atkreipia dėmesį, bendra ilgametė trajektorija išlieka lėtėjanti.
Išvados
Nepastebimas Žemės sukimosi pagreitėjimas šią vasarą truks vos kelias dienas, tačiau šie trumpalaikiai pokyčiai parodo sudėtingą tarpusavio sąveiką tarp dangaus mechanikos, geofizikos procesų ir mum svarbių laiko matavimo sistemų. Nuolatiniai Tarptautinės Žemės sukimosi tarnybos (IERS) stebėjimai bei mokslininkų pastabos padeda giliau suprasti mūsų planetos dinamiką. Augant žinioms, keisis ir pasaulinės laiko matavimo sistemos, kurios atspindės nuolat kintančius Žemės ritmus.
Komentarai