Ryšys tarp regėjimo ir smegenų sveikatos: kaip akys gali įspėti apie demenciją

Regėjimo ir smegenų sveikatos sąveikos supratimas

Žmogaus akis yra ne tik langas į pasaulį – ji taip pat gali suteikti svarbios informacijos apie bendrą smegenų būklę. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad subtilūs regėjimo jautrumo pokyčiai gali būti ankstyvieji kognityvinio nuosmukio, įskaitant demenciją bei Alzheimerio ligą, požymiai – dar gerokai prieš pasirodant tradiciniams atminties sutrikimams.

Novatoriškas tyrimas atskleidė ankstyvus regos ženklus apie demenciją

Ilgalaikiame tyrime, vykusiame Norfolke, Anglijoje, mokslininkai daugiau nei dešimtmetį stebėjo 8 623 suaugusiųjų sveikatos ir kognityvinės funkcijos pokyčius. Tiriamiesiems buvo atliekamas paprastas, tačiau informatyvus regėjimo jautrumo testas: jie turėjo kuo greičiau atpažinti trikampį, atsirandantį tarp judančių taškų ekrane. Rezultatai parodė, kad tie dalyviai, kuriems vėliau buvo nustatyta demencijos diagnozė (iš viso 537 žmonės), žymiai lėčiau atpažino trikampį nei tie, kurie kognityvinių sutrikimų neišsivystė.

Kodėl regėjimas gali įspėti anksčiau nei atminties problemos?

Šio tyrimo rezultatai įrodo svarbų mokslinį ryšį: Alzheimerio ligai būdingos amiloido plokštelės iš pradžių pažeidžia tas smegenų sritis, kurios atsakingos už regos informacijos apdorojimą. Nors vėliau liga paveikia ir už atmintį atsakingas zonas, regėjimo sritys funkciškai sutrinka daug anksčiau. Tai reiškia, kad regėjimo blogėjimas, kurį galima nustatyti nesudėtingais testais, gali tapti vienu iš pirmųjų neurodegeneracinių ligų ženklų, pasirodančių daug metų iki atminties praradimo ar elgesio pokyčių.

Regos apdorojimas sergant Alzheimerio liga

Demencijai būdingi regėjimo sutrikimai neapsiriboja tik akies funkcija. Tokiems pacientams dažnai pasireiškia:

• Sumažėjęs kontrasto jautrumas – sunku išskirti objektų kontūrus ir kraštines.
• Spalvų suvokimo pokyčiai – ypač suprastėjęs gebėjimas skirti mėlynai žalių atspalvių spektrą, kas neretai pasireiškia ankstyvoje ligos stadijoje.
• Sunkumai atskirti dėmesį nuo pašalinių dirgiklių – tai atspindi silpnėjančią „inhibicijos kontrolę“ akies judesiams, dėl ko pasidaro sunku susikaupti ar saugiai orientuotis aplinkoje (pvz., vairuojant).

Šie pokyčiai dažnai lieka paties žmogaus nepastebėti, tačiau gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę ir savarankiškumą.

Veidų atpažinimas ir kognityvinis nuosmukis

Moksliniai tyrimai pabrėžia, kad demencija sergantys žmonės naujus veidus apdoroja kitaip nei sveiki suaugusieji. Dažniausiai sveiki asmenys žiūri į akis, nosį ir burną, kad įsimintų naują veidą, tuo tarpu sergantieji dažnai nesugeba tinkamai sufokusuoti žvilgsnio. Dėl to jiems sunku vėliau atpažinti pažįstamus žmones, o netinkami akių judesiai dažnai pastebimi specialistų ankstyvuose ligos diagnozavimo etapuose.

Ar kryptingas akių judėjimas gali pagerinti atmintį?

Atsižvelgiant į regos dėmesio ir atminties ryšį, mokslininkai domisi, ar sąmoningas akių judinimas gali padėti išsaugoti kognityvines funkcijas. Pirminiai tyrimai pateikia nevienareikšmiškus rezultatus: kai kurie rodo, kad tikslingai greitai judinant akis į kairę ir dešinę (apie du judesius per sekundę) gali pagerėti autobiografinė atmintis, tačiau tokia nauda pastebima dažniau dešiniarankiams. Tuo tarpu dažnas skaitymas ar televizoriaus žiūrėjimas taip pat siejami su aštresne atmintimi, galbūt dėl natūralaus regos ir smegenų aktyvinimo.

Be to, asmenys, turintys daugiau metų formaliojo išsilavinimo, dažnai išlaiko didesnį „smegenų rezervą“ ir yra atsparesni su amžiumi susijusiems pokyčiams.

Regos diagnostikos iššūkiai ir ateities perspektyvos demencijos srityje

Nors didėjantis įrodymų skaičius patvirtina regėjimo testų naudą ankstyvam demencijos nustatymui, praktinis jų taikymas tebėra ribotas. Pažangūs akių sekimo įrenginiai, fiksuojantys žvilgsnio ir akių judesių pokyčius, yra brangūs bei reikalauja specialių žinių. Kol tokie metodai netaps prieinamesni ir paprastesni naudoti, jie greičiausiai išliks mokslinių tyrimų srityje.

Vis dėlto, spartūs neurologijos, skaitmeninės sveikatos ir dirbtinio intelekto pasiekimai žada plėtoti platesnio masto demencijos patikras ir ankstyvą intervenciją ateityje. Paprasti, neinvaziniai regos testai, pritaikomi įprastų akių patikrinimų metu, galėtų tapti pamatine demencijos prevencijos ir valdymo priemone.

Išvada

Augantys įrodymai išryškina išskirtinį akių potencialą kaip smegenų sveikatos indikatorių. Jautrumo regėjimui praradimas ir akių judesių pokyčiai gali atsirasti net prieš dešimtmetį iki demencijos simptomų, o tai suteikia vertingų galimybių ankstyvai diagnostikai ir intervencijai. Technologijoms tobulėjant ir supratimui gilėjant, regėjimo diagnostika gali iš esmės pakeisti požiūrį į Alzheimerio ligą bei kognityvinę priežiūrą, padedant anksčiau ir veiksmingiau rūpintis smegenų sveikata viso gyvenimo eigoje.