Katinų idiopatinis cistitas: daugiau nei šlapimo pūslės sutrikimas | Jaunt.lt – Mokslas, Sveikata, Visata ir Atradimai kasdien
Katinų idiopatinis cistitas: daugiau nei šlapimo pūslės sutrikimas

Katinų idiopatinis cistitas: daugiau nei šlapimo pūslės sutrikimas

2025-06-14
0 Komentarai Ieva Grigaitė

4 Minutės

Katinų idiopatinis cistitas: daugiau nei šlapimo sistemos liga

Idiopatinis katinų cistitas (IKC) – tai sudėtinga ir nerimą kelianti liga, paveikianti naminį katiną, kurios simptomai panašūs į apatinių šlapimo takų infekcijas, tačiau neišskiriama jokia bakterinė priežastis. Nauji Kanados mokslininkų tyrimai atskleidžia: labai baikštus ar nerimastingas kačių elgesys gali būti ankstyvas signalas, kad gyvūnas turi didesnę riziką susirgti idiopatiniu cistitu – liga, kurios tiksli kilmė iki šiol neišaiškinta.

Katinai, sergantys IKC, dažnai rodo įprastus požymius: šlapinimasis su pastangomis, labai mažo kiekio, bet dažnas šlapimas, ar net skausmo signalizavimas naudojantis kraiko dėžute. Sunkesniais atvejais, šlapime gali pasirodyti kraujo pėdsakų. Tačiau, priešingai nei įprastų šlapimo takų infekcijų atveju, atlikus tyrimus nustatoma, jog sergančių katinų šlapimas dažnai būna sterilus – todėl veterinarai pirmiausia turi atmesti kitų sveikatos sutrikimų galimybę, prieš patvirtindami IKC diagnozę.

Slepiama žala: pasikartojimai ir ryšys su katės nerimu

Statistiniai duomenys parodo IKC rimtumą: beveik pusė diagnozuotų kačių bent kartą gyvenime patiria ligos atkrytį. Dar daugiau, apie 20% chroniška IKC sergančių kačių yra migdomos – ne dėl to, kad liga tiesiogiai pavojinga gyvybei, tačiau dėl psichologinės įtampos ir finansinių išlaidų, kurias sukelia nuolatinis gydymas. Zoologinės medicinos mokslininkė Marion Desmarchelier iš Monrealio universiteto pastebi, jog kai kurios katės dėl to yra užmigdytos: „Liga nėra mirtina, tačiau dažnai pasikartojantis gydymas gali tapti nepakeliamu iššūkiu šeimai.“

Senesni tyrimai liudija, kad pagrindinė sutrikimo priežastis – sudėtinga kačių hormonų sistemos ir nervų sistemos sąveika. Ypatingai didelę reikšmę turi neurotransmiteris adrenalinas: per didelis jo kiekis gali pažeisti šlapimo pūslės apsauginį sluoksnį, likdamas gleivinę neapsaugota, jautri jaudinančius nervus, sukeliantis skausmą, uždegimą ir besikartojantį diskomfortą. Jei katės organizmas dėl ankstesnės žalos nebesugeba efektyviai reaguoti į stresą, liga gali nuolat atsinaujinti.

Psichologinis aspektas: baikštumas – svarbus perspėjimas

Norėdama išsamiau išnagrinėti psichologinės sveikatos įtaką IKC, Desmarchelier komanda pandemijos metu apklausė kačių, kurioms buvo nustatyta ši diagnozė, šeimininkus. Klausimynas buvo apie gyvūnų elgesį, simptomų pasikartojimą ir aplinkos pakeitimų taikymą. Rezultatai atskleidė ryškų dėsningumą: iš 33 tinkamai užpildytų anketų, šiek tiek daugiau nei pusė kačių, kurioms pasireiškė tiktai vienas ligos epizodas, buvo apibūdinamos kaip drovios arba baikščios nepažįstamų atžvilgiu, o beveik visos dažnai sergančios katės buvo išskirtinai baikščios.

Įdomu, jog agresyvus elgesys – ar katinas buvo agresyvus, ar pats tapo agresijos auka – nesusijęs su atkryčio rizika. Didžiausią pavojų patyrė tos katės, kurių elgesys parodydavo atsitraukimą ar baimes. „Iš pradžių manėme, kad nerimastingos, agresyvios katės dažniau susirgs IKC, tačiau iš tikrųjų labiausiai pažeidžiamos yra atsitraukusios, bailios katės“, – atskleidė Desmarchelier.

Gydymas ir ateities perspektyvos: katės psichologinės sveikatos svarba

Tyrimų autoriai ragina persvarstyti IKC – į ją žvelgti kaip į pasekmę mentalinės nelaimės, o ne pirminį pūslės pažeidimą. Šis požiūris leidžia manyti, kad kuriant ramią, saugią aplinką namams, galima iš esmės sumažinti šlapimo sistemos uždegimo riziką.

Nerimastingoms katėms ypač rekomenduojama sudaryti galimybę pasislėpti įvairiose namų vietose, rasti saugių erdvių, atsitraukti nuo kasdienio šurmulio, esant poreikiui, naudoti feromonų terapiją streso mažinimui. Tokios priemonės padeda gerinti katės savijautą ir gali sumažinti skausmingų IKC epizodų pasikartojimą.

Tyrimai pagrindžia būtinybę toliau analizuoti, kaip aplinkos stresas ir psichologiniai veiksniai veikia kačių šlapimo takų sveikatą. Ateityje dar gali būti išaiškinti tikslūs mechanizmai, jungiantys emocinį stresą ir šlapimo pūslės disfunkciją – tai atvertų kelią naujoms prevencijos ir gydymo galimybėms.

Kačių šeimininkams šios įžvalgos pabrėžia budrumo svarbą: stebėkite bet kokius elgesio pokyčius, ypač išaugusį baikštumą stresinėse situacijose – tai gali būti esminis žingsnis užtikrinant augintinio sveikatą ir gerovę.

Išvada

Idiopatinis katinų cistitas išlieka medicinine mįsle, tačiau vykstantys tyrimai leidžia manyti, kad kačių nerimas ir aplinkos stresas – vieni svarbiausių šios ligos rizikos faktorių. Ankstyvas nerimą rodančio elgesio atpažinimas leidžia ne tik laiku kreiptis į veterinarą, bet ir padeda užkirsti kelią skausmingų ir pasikartojančių IKC epizodų grandinei. Gilindamiesi į tai, kaip psichologinė savijauta veikia kačių šlapimo sistemos sveikatą, turėtume skirti prioritetą jų emocinei gerovei – taip užtikrinsime veiksmingesnę prevenciją ir aukštesnę gyvenimo kokybę naminiams katinams visame pasaulyje.

„Mane domina visa, kas susiję su mokslu, sveikata, kosmosu ir naujienomis. Mano tekstai – įvairūs, bet visada pagrįsti faktais.“

Komentarai

Palikite komentarą