Žarnyno vėžys Australijoje: Kintanti situacija

Žarnyno vėžys Australijoje: Kintanti situacija

Žarnyno vėžys, dar žinomas kaip kolorektalinis vėžys, išlieka viena svarbiausių sveikatos problemų Australijoje. Kasmet ši diagnozė nustatoma daugiau nei 15 000 australiečių, todėl tai yra ketvirta dažniausiai diagnozuojama vėžio rūšis šalyje ir antra pagal dažnumą mirčių nuo vėžio priežastis. Didžioji dalis atvejų aptinkama vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems, tačiau pastaraisiais metais pastebimas nerimą keliantis žarnyno vėžio augimas tarp jaunesnių asmenų. Tarptautiniai duomenys rodo, kad Australija patenka tarp šalių, kuriose jaunų žmonių žarnyno vėžio atvejų skaičius vienas didžiausių pasaulyje.

Nacionalinės patikros programos ir jų poveikis

Vienas iš reikšmingiausių pasiekimų kovojant su žarnyno vėžiu Australijoje yra Nacionalinė žarnyno vėžio patikros programa, pradėta 2006 metais. Šios programos dėka visiems 50–74 metų suaugusiesiems kas dvejus metus paštu siunčiami patikros rinkiniai. Juose atliekamas slapto kraujo išmatose (FOBT) tyrimas, galintis aptikti itin mažus, plika akimi nematomus kraujo pėdsakus, kurie gali įspėti apie ankstyvą vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Ankstyva žarnyno vėžio diagnostika šios neinvazinės patikros dėka yra siejama su išaugusiu išgyvenamumu ir laipsnišku žarnyno vėžio atvejų mažėjimu tarp vyresnio amžiaus gyventojų.

Nepaisant įrodytos naudos, dalyvavimo šioje patikros programoje rodiklis tebėra žemas ir siekia apie 40%. Ekspertai pabrėžia, jog didesnis gyventojų įsitraukimas leistų dar labiau sumažinti mirtingumą ir ilgalaikę žarnyno vėžio naštą šalyje.

Neraminančios tendencijos tarp jaunesnių Australijos gyventojų

Nors nacionalinės patikros programos prisideda prie sergamumo mažinimo tarp vyresnio amžiaus žmonių, žarnyno vėžio atvejų skaičius asmenų iki 50 metų tarpe auga. Analizuojant kelių dešimtmečių duomenis, matyti nuoseklus žarnyno ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų didėjimas šioje amžiaus grupėje nuo 1980-ųjų. Naujausi tyrimai vertina, kad 1990-aisiais gimusieji turi 2–3 kartus didesnę žarnyno vėžio riziką nei tie, kurie gimė 1950-aisiais.

Ši tendencija nėra būdinga tik Australijai – visame pasaulyje stebimas jaunesnių žmonių žarnyno vėžio atvejų augimas. Vis dėlto, Australijoje šio augimo mastas ypač išsiskiria ir kelia vis didesnį susirūpinimą medikams bei visuomenės sveikatos specialistams.

Galimos ankstyvo žarnyno vėžio didėjimo priežastys

Augančių atvejų priežastys yra sudėtingos ir dar nepakankamai aiškios. Išskiriami keli rizikos veiksniai, kurie, kaip manoma, turi reikšmės:

• Mityba ir gyvenimo būdas: Didelis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas, mažas skaidulų kiekis maiste, sėslus gyvenimo būdas ir augantis nutukimas yra faktoriai, kurie pagal statistinius tyrimus didina kolorektalinio vėžio riziką.
• Mitybos tyrimų iššūkiai: Priežastinių ryšių nustatyti sudėtinga, nes ilgalaikė mitybos stebėsena ir griežtas dalyvių atsitiktinumas daugeliui tyrimų yra sunkiai įgyvendinami.
• Žarnyno mikrobiomas ir infekcijos: Nauji moksliniai tyrimai nagrinėja, kaip ankstyvo amžiaus infekcijos, ypač tam tikrų Escherichia coli (E. coli) kamienų, galėtų keisti DNR ir didinti vėžio riziką. Taip pat tyrinėjami pokyčiai žarnyno mikrobiome – mūsų žarnyne gyvenančių mikroorganizmų bendrijoje – ir jų galimas vaidmuo didėjant vėžio atvejams.

Nors šios hipotezės teikia vilčių, siekiant galutinai paaiškinti sparčiai augantį žarnyno vėžio atvejų skaičių tarp jaunesnių suaugusiųjų, reikia daugiau išsamių tyrimų.

Prevencija ir ankstyva diagnostika: Ką galime daryti?

Kol tikslios priežastys nėra žinomos, ekspertai ragina susitelkti į prevenciją, atidumą simptomams ir aktyvų dalyvavimą žarnyno vėžio patikros programose, jei esate tinkamo amžiaus. Svarbiausios rekomendacijos:

• Simptomų pažinimas: Jaunesni suaugusieji, pastebėję kraują išmatose, nepaaiškinamą pilvo skausmą ar didesnius tuštinimosi įpročių pokyčius, ypač jei šie simptomai yra nauji ar užsitęsę, turėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
• Išplėsta patikros prieiga: Nuo 2024 m. Australijoje 45–49 m. amžiaus žmonės gali paprašyti žarnyno vėžio patikros rinkinio, taip padidinant ankstyvos diagnostikos galimybes jaunesniems gyventojams.
• Gyvensenos pokyčiai: Sveiko kūno svorio palaikymas, reguliarus fizinis aktyvumas, daugiau skaidulų (vaisių ir daržovių) vartojimas, raudonos bei perdirbtos mėsos ribojimas – visa tai padeda mažinti žarnyno vėžio riziką.
• Dalyvavimo skatinimas: 50 metų ir vyresniems – svarbu nedelsti naudoti paštu atsiųstus patikros rinkinius. Didinant įsitraukimą į Nacionalinę žarnyno vėžio patikros programą galima efektyviai sumažinti sergamumą šia liga ir anksti aptikti žarnyno vėžį.

Išvada

Didėjantis jaunų asmenų sergamumas žarnyno vėžiu – vis didėjanti visuomenės sveikatos problema, kuriai būtinas tolesnis mokslinis tyrimas ir aktyvi prevencija. Nors pagrindinės priežastys vis dar aiškinamos, australams jau šiandien verta atkreipti dėmesį į ankstyvus simptomus, dalyvauti patikros programose ir rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, taip mažinant asmeninę žarnyno vėžio riziką. Nuoseklios investicijos į tyrimus ir visuomenės švietimą išliks itin svarbios siekiant sulėtinti nepalankias tendencijas ir apsaugoti būsimas kartas nuo šios pavojingos ligos.