4 Minutės
Įžanga: Gyvūnų intelekto perkainojimas per sepijas
Naujausi moksliniai tyrimai paneigė seniai galiojusias nuostatas apie gyvūnų pažinimo ribas, ypač bestuburių tarpe. 2021 m. publikuotas proveržio tyrimas atskleidė, kad sepijos – galvakojų šeimos nariai, garsėjantys įspūdingomis maskavimo savybėmis – geba išlaikyti tą patį pažinimo testą, kuris iš pradžių buvo kurtas vaikams. Šie rezultatai išryškina išskirtinį galvakojų intelektą ir skatina iš naujo įvertinti, kaip vertiname nes žinduolių rūšių problemų sprendimo gebėjimus.
„Zefyro“ testas: Atidedamo pasitenkinimo kriterijus
Stanfordo universitete atsiradęs „zefyro testas“ jau seniai tarnauja kaip savikontrolės ir gebėjimo planuoti ateitį vaikystės raidoje matas. Eksperimento metu vaikui pasiūloma pasirinkti: suvalgyti vieną zefyrą iškart arba palaukti penkiolika minučių, už ką būtų atlyginta antruoju zefyru. Gebėjimas atidėti pasitenkinimą parodo asmens vykdomosios funkcijos, impulsų kontrolės ir ilgalaikio planavimo lygį – požymius, būdingus aukštesniam intelektui.
Tokia eksperimento paprastumas leidžia mokslininkams šiuos principus taikyti ir kitiems gyvūnams, adaptuojant atlygį ir mokant juos, kad kantriai laukiant galima sulaukti geresnio pasirinkimo.
Pažinimo eksperimentų pritaikymas sepijoms
Sepijos (Sepia officinalis), kaip ir dauguma galvakojų, gyvena sudėtingose aplinkose, kur išlikimas reikalauja nuolatinio prisitaikymo, kovos dėl išteklių ir plėšrūnų vengimo. Ankstesni tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad kai kurie žinduoliai – beždžionės ir net šunys (nors ir nevienodai) – bei protingos paukščių rūšys, tokios kaip varnai ar papūgos, geba atidėti pasitenkinimą. Tačiau bestuburių, įskaitant galvakojus, pažintiniams gebėjimams iki šiol buvo skiriama mažai dėmesio.
Elgsenos ekologės daktarės Alexandros Schnell vadovaujama komanda iš Kembridžo universiteto siekė šį požiūrį pakeisti. Jie sukūrė specialų pažinimo eksperimentą šešioms įprastoms sepijoms, siekdami nustatyti galvakojų pažinimo ir savikontrolės ribas.
Eksperimentas: kantrybės išbandymas po vandeniu
Imituodami „zefyro testą“, tyrėjai į sepijos akvariumą įdėjo du permatomus skyrius. Viename jų buvo mažiau mėgstamas užkandis (žalias karališkas krevetė), kitame – ženkliai geidžiamesnė gyva žolinių krevetė. Prie skyrių durų eksperimentatoriai pritvirtino simbolinius ženklus: apskritimą, reiškiantį galimybę pasiekti atlygį iš karto; trikampį – laukimo laiką (nuo 10 iki 130 sekundžių); kvadratą – kontrolę, rodant nuolatinį neprieinamumą.
Pagrindinėse sąlygose sepijos galėjo iš karto pasiekti mažiau mėgstamą krevetę arba palaukti, kol atsidarys durys su geidžiamu laimikiu – gyva krevečių rūšimi. Svarbu, kad suėmus paprastesnį atlygį, geresnis būdavo pašalinamas, taip užtikrinant tikrą pasirinkimo situaciją. Kontrolėje laukiant geresnio atlygį nebuvo suteikiama jokios naudos.
Rezultatai: sepijų pažinimo gebėjimai prilygsta stuburiniams
Įspūdinga, kad visos eksperimente dalyvavusios sepijos gebėjo laukti iki dviejų minučių, norėdamos pasiekti geresnį atlygį – šis laikas prilygsta kai kurių didžiųjų stuburinių, tokių kaip šimpanzės ar varnėnai, pasiekimams. Pasak dr. Schnell, „šio tyrimo sepijos visos galėjo laukti ilgiau nei minutę ir atidėjo pasitenkinimą iki 50–130 sekundžių, kas atitinka didžiųjų stuburinių, pavyzdžiui, šimpanzių, varnų ar papūgų, rezultatus.“
Kontrolinės grupės sepijos, kurios neturėjo jokios galimybės sulaukti geresnio atlygį, nerodė jokios kantrybės. Tai dar kartą įrodo, kad galvakojų elgesys buvo tikslingas, o ne atsitiktinis.
Galvakojų intelekto ištakų paieškos
Kyla klausimas: kodėl bestuburis, kurio evoliucinė istorija labai skiriasi nuo žinduolių, yra išvystęs tokius sudėtingus gebėjimus?
Kitiems gyvūnams gebėjimas atidėti pasitenkinimą siejamas su sudėtingais socialiniais elgesiais, įrankių naudojimu ar maisto kaupimu. Pavyzdžiui, varnėnai kaupia maistą ateičiai, o primatai užsiima sudėtingais socialiniais mainais. Tuo tarpu sepijos dažniausiai yra vienišės, nenaudoja įrankių ir neturi tokių sudėtingų socialinių struktūrų kaip paukščiai ar žinduoliai.
Mokslininkai teigia, kad pažintiniai sepijų gebėjimai galėjo išsivystyti kaip prisitaikymas prie jų ypatingos ekologinės nišos. Kaip aiškina dr. Schnell: „sepijos didžiąją laiko dalį praleidžia pasislėpusios, stebėdamos aplinką ir retai – maitinasi, tačiau tuo metu tampa matomos visiems plėšrūnams. Spėjame, kad gebėjimas atidėti pasitenkinimą išsivystė kaip šalutinis šio elgo rezultatas – sepijoms taip lengviau pasirinkti geresnį maistą ir sumažinti riziką.“
Mokymasis, lankstumas ir individualūs skirtumai
Be savikontrolės, eksperimentai taip pat nagrinėjo mokymosi bei pažintinio lankstumo aspektus. Tyrėjai pristatė dvi vizualines užuominas – pilką ir baltą kvadratą – susiedami jas su maisto atlygiu. Sepijoms įvaldžius pradinį ryšį, užuominos buvo sukeistos vietomis, tad gyvūnai turėjo greitai persiorientuoti prie naujo atlygio.
Pastebėta, kad tos sepijos, kurios greičiausiai prisitaikydavo prie naujų užuominų, taip pat buvo kantriausios laukdamos geresnio užkandžio. Ši tendencija rodo, kad savikontrolė ir mokymasis gali būti susiję, stiprindama teiginį apie galvakojų pažinimo lankstumą ir aukštą lygį.
Plačiosios šio atradimo reikšmės ir naujos bestuburių pažinimo ribos
Išskirtinių pažintinių gebėjimų nustatymas galvakoiuose itin praplečia mūsų supratimą apie gyvūnų intelektą. Nors sepijos neturi tokios sudėtingos smegenų sandaros kaip stuburiniai, jos demonstruoja gebėjimus, anksčiau laikytus būdingais tik didelėms nervų sistemoms.
Naujausi eksperimentai netgi atskleidė „epizodinę atmintį“, kai sepijos pajėgios įsiminti praėjusių įvykių detales, o nuo 2024 m. – ir gebėjimą formuoti „netikras atmintis“. Tokios įžvalgos meta iššūkį nusistovėjusioms nuostatoms apie bestuburių pažinimą bei kelia klausimų apie intelekto evoliuciją visoje gyvūnų karalystėje. Šiuo metu mokslininkai tiria, ar sepijos gali planuoti ateitį – gebėjimą, susijusį su žmogaus bei paukščių intelektu.
Išvada
Kruopščiai sukurti moksliniai tyrimai atskleidė, kad sepijos pasižymi netikėtai aukštu pažintinių gebėjimų lygiu, kartais prilygstančiu žinduoliams ir paukščiams. Jų gebėjimas atidėti pasitenkinimą, mokytis iš aplinkos detalių bei greitai prisitaikyti ne tik išryškina galvakojų intelekto sudėtingumą, bet ir skatina permąstyti, kaip evoliucionuoja intelektas tarp įvairių rūšių. Toliau vykstant moksliniams tyrimams, sepijų paslaptingas protas primena, kad gyvūnų intelektas gali išsiskleisti netikėtomis formomis visame natūraliame pasaulyje.
Komentarai