2 Minutės
Seniausio žmogaus piršto atspaudo atradimas
2022 m. centrinėje Ispanijoje, San Lázaro uolų prieglaudoje, archeologai atrado galimai seniausią žinomą žmogaus piršto atspaudą – 43 tūkst. metų senumo neandertaliečio atspaudą, įspaustą ir išsaugotą ochros pigmentu ant akmens. Šis išskirtinis radinys atveria naujas neandertaliečių gebėjimų ir simbolinio elgesio interpretacijas.
Mokslinis kontekstas: Neandertaliečių simbolinis elgesys
Pastaraisiais dešimtmečiais įrodymai vis labiau paneigia neandertaliečių, kaip primityvių žmonių rūšies, įvaizdį. Nauji archeologiniai radiniai rodo, jog jie užsiėmė kūno puošyba, turėjo asmeninius papuošalus, o šiandien – tikėtina – kūrė ir mobilųjį meną. San Lázaro akmenukas, ant kurio centrinės dalies aiškiai matomas ochros piršto atspaudas, patvirtina, kad neandertaliečiai praktikavo vizualųjį meną gerokai iki šiuolaikinio Homo sapiens atsiradimo.
San Lázaro akmens detalės
Tai nedidelis akmenukas, kurio centre aiškiai matoma raudonos ochros dėmė – piršto atspaudas. Virš ir žemiau atspaudo yra neryškūs įdubimai, kurie, anot tyrėjų, gali simbolizuoti akis ir burną. Manoma, kad visas akmenukas galėjo būti sąmoningai pertvarkytas į žmogaus veido atvaizdą. Ši hipotezė vis dar diskutuojama mokslo bendruomenėje, tačiau piršto atspaudo vieta ir kontekstas rodo tyčinį veiksmą, o ne atsitiktinį pėdsaką.
„Ochros ženklas nėra tiesiog išteptas, tai išsamus piršto atspaudas, aiškiai paliktas piršto galiuku“, – pabrėžia tyrimo vadovas Davidas Álvarezas-Alonso iš Madrido Complutense universiteto. Įdomu ir tai, kad akmenukas neturi jokios praktinės funkcijos, o tyrimo vietoje nerasta kitų ochra nudažytų artefaktų – tai dar labiau sustiprina simbolinę šio radinio reikšmę.
Archeologinė reikšmė
Patvirtinus šį atradimą, tai būtų ne tik seniausias žinomas žmogaus piršto atspaudas, bet ir galimas vienas ankstyviausių žmogaus veido atvaizdų istorijoje. Tai suteiktų naują žvilgsnį į neandertaliečių abstraktaus mąstymo ir meninės raiškos pradžią. Tyrėjai mano, kad neandertaliečiai rinkosi akmenį iš netoliese tekančios upės, gebėdami atpažinti į gamtos formas panašius objektus, o tai patvirtina jų kognityvinius gebėjimus ir meninę savimonę.
Ekspertų požiūris ir diskusijos
Nors kai kurie paleontologai ragina susilaikyti nuo skubotų išvadų, Álvarezas-Alonso akcentuoja: „Jeigu šis daiktas būtų padarytas prieš 5 000 metų Homo sapiens – niekam nekiltų abejonių dėl jo meninės vertės. Tačiau neandertaliečių meną vis dar lydi skepticizmas, ko gero, dėl seniai įsišaknijusių nuostatų apie jų gebėjimus.“
Išvados
San Lázaro radinys suteikia unikalią galimybę pažvelgti į mūsų senųjų giminaičių pasaulėžiūrą, galimai iš esmės keičiant mūsų supratimą apie neandertaliečių intelektą ir kūrybiškumą. Kol vyksta tolesni tyrimai, šis užfiksuotas piršto spaudas primena, kad meno bei simbolinio elgesio ištakos gali būti daug senesnės nei iki šiol manyta.
Tyrimas paskelbtas žurnale Archaeological and Anthropological Sciences.
Komentarai