2 Minutės
Kosminių tyrinėjimų istorijoje išsiskiria kelios misijos, kurios garsėja savo drąsa bei astronautų ryžtu. Tarp jų ypatingą vietą užima 1980-ųjų metų kosminiai pasivaikščiojimai atvirame kosmose be saugos lynų – šios misijos tapo žmogaus išradingumo įrodymu ir padovanojo pasauliui emociškai stipriausius kosmoso tyrinėjimų vaizdus.
Pirmieji Pasiwalkingimai be Lynų
1984 m. vasario 7 d., vykstant „STS-41-B“ misijai su daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Challenger“, astronautas Bruce'as McCandlessas II atliko istorinį pasivaikščiojimą atvirame kosmose be jokio fizinio ryšio su erdvėlaiviu. Pasinaudodamas azotu varomu „Manned Maneuvering Unit“ (MMU) reaktyviniu kupriniu, McCandlessas nutolo net 98 metrus nuo „Challenger“, tapdamas pirmuoju žmogumi, laisvai skriejančiu Žemės orbitoje. Šį nepaprastą žygį amžiams įamžino išskirtinė nuotrauka, kurioje McCandlessas vienas plūduriuoja kosmoso tuštumoje. Vėliau jis komentavo: „Tai gal buvo mažas žingsnis Neilui, bet man – tikras šuolis.“
Palydovų Sugavimo Operacijos
Tų pačių metų lapkritį astronautai Dale'as Gardneris ir Josephas Allenas įvykdė sudėtingą misiją – sugrąžinti du sugedusius ryšių palydovus „Palapa B2“ ir „Westar 6“. Dėl raketų gedimų šie palydovai nepasiekė numatytų orbitų. NASA parengė planą, kaip panaudojant MMU astronautai artintųsi prie palydovų ir pargabentų juos į Žemę.
„STS-51-A“ misijos metu, vykstant su erdvėlaiviu „Discovery“, Gardneris ir Allenas atliko nepijungtus kosminius pasivaikščiojimus, kad galėtų prisiartinti ir saugiai sugauti išklydusius palydovus. Gardneris, valdomas MMU, prie „Westar 6“ priskraidino specialų įtaisą, vadinamą „stinger“, skirtą prijungti prie palydovo variklio. Sėkmingai pritvirtinęs įtaisą ir stabilizavęs palydovą, jis leido jį saugiai įkelti į „Discovery“ krovinių skyrių, nepaisant fakto, jog visa operacija vyko tyruojantis daugiau kaip 28 000 km/h greičiu apie Žemę.
Iššūkiai ir Paveldo Reikšmė
Nepijungti kosminiai pasivaikščiojimai pasižymėjo nemažais iššūkiais. 1984 m. bandant sugrąžinti „Solar Maximum Mission“ palydovą, susidurta su sunkumais – nepavyko tvirtai sugriebti palydovo dėl jo sukimosi. Dėl to astronautai buvo priversti rankiniu būdu stabilizuoti palydovą, netyčia dar labiau jį įsukdami. Šią situaciją pavyko suvaldyti, tačiau ji parodė riziką, susijusią su nepijungtais pasivaikščiojimais.
Po „Challenger“ katastrofos 1986 metais, buvo nuspręsta MMU nebenaudoti dėl per didelės rizikos. NASA perėjo prie saugesnių, su lynais atliekamų išėjimų į atvirą erdvę ir pasitelkė robotines rankas. Šiandien visi astronautų išėjimai į kosminę erdvę vykdomi su saugos lynais, griežtai laikantis saugumo reikalavimų.
Išvada
1980-ųjų nepijungti kosminiai pasivaikščiojimai išlieka vienais įspūdingiausių kosmoso tyrinėjimų epizodų. Jie parodė žmogaus gebėjimą valdyti judėjimą atvirame kosmose bei atvėrė naujas galimybes ateities misijoms. Nors šiandien dėl saugumo tokių operacijų nebevykdoma, McCandlesso, Gardnerio ir Alleno drąsa vis dar įkvepia naujas kartas bei primena, kokių nepaprastų pastangų reikalauja žmonijos žingsniai į nepažintą kosmosą.
Komentarai