Prieširdžių virpėjimas ir kognityvinė sveikata: kava gali sumažinti pažinimo sutrikimų riziką | Jaunt.lt – Mokslas, Sveikata, Visata ir Atradimai kasdien
Prieširdžių virpėjimas ir kognityvinė sveikata: kava gali sumažinti pažinimo sutrikimų riziką

Prieširdžių virpėjimas ir kognityvinė sveikata: kava gali sumažinti pažinimo sutrikimų riziką

2025-05-26
0 Komentarai

3 Minutės

Prieširdžių virpėjimo ir smegenų sveikatos sąsajos

Prieširdžių virpėjimas (AFib) yra dažniausia širdies aritmija pasaulyje, paveikianti milijonus suaugusiųjų ir žymiai didinanti pažinimo sutrikimų bei demencijos riziką. Senstant visuomenei, tampa vis svarbiau ieškoti būdų, kaip užtikrinti gerą smegenų sveikatą žmonėms, sergantiems šia širdies ritmo sutrikimo forma. Pastaraisiais metais vis daugiau mokslininkų dėmesio sulaukia mitybos bei gyvenimo būdo veiksniai, galintys padėti sumažinti neurodegeneracinių ligų grėsmę šiai pažeidžiamai populiacijai.

Nauji įrodymai: kavos galimas neuroprotekcinis poveikis

Išsamus Šveicarijos tyrimas, kurį atliko Ciuricho universiteto mokslininkų komanda, atskleidė naujų duomenų apie įprasto kavos vartojimo ir pažinimo funkcijų ryšį žmonėms, sergantiems prieširdžių virpėjimu. 2014–2017 m. surinkti duomenys leido ištirti daugiau nei 2 400 su prieširdžių virpėjimu gyvenančių pacientų, naudojantis standartizuotais pažinimo testais bei išsamiomis mitybos apklausomis, siekiant išmatuoti kasdienį kavos su kofeinu vartojimą per vienerių metų laikotarpį.

Tyrimo rezultatai parodė reikšmingą sąsają: tie, kurie kasdien išgerdavo keletą puodelių juodos kavos, geriau atliko pažinimo testus, matuojančius smegenų informacijos apdorojimo greitį, vizualinę-motorinę koordinaciją ir dėmesį. Svarbu, jog reguliariai kavą vartojantys asmenys tam tikrose kognityvinėse srityse pasiekė maždaug 11 % aukštesnius įvertinimus lyginant su nevartojančiais kavos. Vertinant šiuos rezultatus, „kognityvinis amžius“ dažnai geriančiųjų kavą buvo kone 7 metais jaunesnis nei tų, kurie kavos nevartojo.

Uždegimas, smegenų veikla ir kava

Mokslininkai taip pat tyrė galimus kavos poveikio mechanizmus, analizuodami sisteminio uždegimo žymenis – uždegimas žinomas kaip bendras veiksnys ir prieširdžių virpėjimui, ir Alzheimerio ligai. Analizės atskleidė, kad penkis puodelius kavos kasdien išgeriantys žmonės turėjo daugiau nei 20 % mažesnį uždegimo žymenų kiekį nei tie, kurie kavos gėrė mažiau nei vieną puodelį per dieną. Tai leidžia manyti, jog kavos antiuždegiminės savybės gali iš dalies paaiškinti jos teigiamą poveikį pažinimo sveikatai pacientams, sergantiems širdies aritmija.

Ekspertų įžvalgos ir klinikinės rekomendacijos

Pabrėždamas šių atradimų svarbą, pagrindinis tyrimo autorius prof. Jürg H. Beer, dirbantis Ciuricho universiteto medicinos ir hematologijos profesorius, teigia: „Nerandame priežasčių rekomenduoti prieširdžių virpėjimu sergantiems pacientams vengti kavos. Atvirkščiai, galėtume netgi patarti ja mėgautis – tai gali būti naudinga!“

Šiuometinės klinikinės gairės, kurias pateikia Amerikos Širdies Asociacija, pritaria šiems pastebėjimams: nėra duomenų, pagrindžiančių, kad kofeino ribojimas padėtų sumažinti ritmo sutrikimų riziką žmonėms, sergantiems prieširdžių virpėjimu. Visgi ekspertai pataria kavą vartoti saikingai ir rinktis juodą, kadangi tokie populiarūs kavos gėrimai kaip latte ar macchiato dažnai turi perteklinių kalorijų, cukraus ar riebalų, galinčių sumažinti galimą naudą.

Bendrai mokslininkai rekomenduoja, jog trys–penki 250 ml juodos kavos puodeliai per dieną gali būti dalis sveikos mitybos daugumai suaugusiųjų. Kaip visada, individualūs žmonės turėtų konsultuotis su gydytoju, kad mitybos rekomendacijos būtų pritaikytos jų asmeniniams sveikatos poreikiams, ypač valdant kompleksines širdies ir smegenų ligas.

Išvados

Naujausi tyrimai rodo, kad saikingas, reguliarus kavos vartojimas gali pasiūlyti kognityvinę apsaugą žmonėms, sergantiems prieširdžių virpėjimu, ir galbūt lėtinti su amžiumi susijusį pažinimo nuosmukį. Mažindama uždegimą ir palaikydama smegenų funkciją, kava gali tapti naudinga mitybos dalimi tiems, kuriems gresia tiek širdies ritmo sutrikimai, tiek demencija. Mokslui toliau vystantis, šie rezultatai išryškina įrodymais grįstų mitybos strategijų svarbą kompleksiniame ligų valdymo plane.

Komentarai

Palikite komentarą