3 Minutės
Didžiulės aukso atsargos Žemės branduolyje
Vokietijos Getingeno universiteto geochemikų komanda atskleidė įtikinamų įrodymų, kad Žemės branduolyje slypi neįsivaizduojamai didelis aukso rezervas. Didelė šio aukso dalis palaipsniui keliauja link planetos paviršiaus. Šis atradimas keičia ankstesnes prielaidas apie tauriųjų metalų kilmę Žemės plutoje bei žymi svarbų lūžį geologijos moksluose ir medžiagų technologijų srityje.
Pažangi izotopų analizė atskleidžia naujas įžvalgas
Naudodami modernią izotopinę analizę, mokslininkai tyrė uolienas iš didelių gelmių po litosfera, ypač Havajų salose. Jie aptiko neabejotinų elementų, kilusių iš branduolio, pėdsakų – tarp jų ir itin retos medžiagos rutėnio, bet svarbiausia – ir aukso. Šie duomenys rodo, kad branduolyje esantys taurieji metalai labai lėtai, bet nuolat migruoja aukštyn, judėdami konvekcine magma per mantiją.
Mokslinė ir technologinė reikšmė
Auksas yra esminė aukštųjų technologijų pramonės dalis: jis nepakeičiamas puslaidininkiuose, kvantiniuose kompiuteriuose, telekomunikacijų įrangoje ir patikimuose elektros jungikliuose. Geresnis Žemės aukso išteklių ir jų judėjimo mechanizmų supratimas gali reikšmingai paveikti mineralinių žaliavų paiešką, išteklių valdymą ir tvarios elektronikos gamybą ateityje.
Kaip auksas pasiekia paviršių iš branduolio?
Žemės susiformavimo pradžioje, kai planeta buvo išlydyta, sunkieji metalai kaip auksas migravo į centrinį branduolį – šis procesas vadinamas „geležies katastrofa“. Tai lėmė, kad plutoje liko tik menka aukso dalis, o apie 99% aukso liko įkalinta giliai branduolyje. Vėlesni meteoritų smūgiai atnešė papildomų tauriųjų metalų į Žemės plutą, tačiau didžioji jų dalis išliko giliai po paviršiumi.
Mokslininkams ilgą laiką kilo klausimas – kiek aukso pasiekia paviršių iš vidaus, o kiek atkeliavo iš meteoritų. Atsakymas slypi izotopų skirtumuose tarp branduolio ir plutos uolienų. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia aptikti unikalių izotopų, pavyzdžiui, rutėnio-100, kuris ypač gausus uolienose, susiformavusiose arti branduolio-mantijos ribos.
Branduolio elementai – ne tik auksas
Tyrimo metu buvo aptikti ne tik auksas, bet ir reti metalai: paladis, rodžis, platina ir ypač rutėnis. Šie siderofiliniai elementai ypatingai svarbūs kuriant modernią elektroniką, automobilių katalizatorius, atsinaujinančius energijos įrenginius bei galingus kompiuterių komponentus.
Tauriųjų metalų gavimo metodų palyginimas
Tradicinė aukso gavyba koncentruojasi į paviršines ar negiliai esančias klodas, kurios sudaro vos mažytę visų išteklių dalį. Priešingai, iš branduolio migravę metalai paviršių pasiekia per milijonus metų, daugiausia vulkaninės veiklos dėka. Šiuo metu technologijos neleidžia tiesiogiai išgauti metalų iš branduolio, tačiau šių geologinių procesų pažinimas gali pagelbėti ieškant naujų telkinių, optimizuojant išteklių valdymą bei kuriant inovatyvias mineralinių žaliavų išgavimo technologijas.
Galimos pritaikymo sritys ir įtaka rinkai
Lietuvos stiprėjančiai technologijų pramonei ir pasauliniams elektronikos gamintojams šis tyrimas suteikia svarbių įžvalgų. Kadangi elektronikai, robotikai ir skaitmeninei infrastruktūrai vis labiau reikia retųjų ir tauriųjų metalų, supratimas apie jų natūralią kaitą gali pagerinti ilgalaikį planavimą žaliajai energetikai, puslaidininkių gamybai ir tvariai kasybai. Tai taip pat leidžia tiksliau vertinti pasaulinius išteklius bei žaliavų tiekimo grandines ir kainodaros politiką technologijų rinkoje.
Naujos įžvalgos apie Žemę ir už jos ribų
Šie atradimai iš esmės keičia mūsų suvokimą apie Žemės geologinius procesus. Jie rodo, kad iš branduolio-mantijos ribos kyla didžiuliai kiekiai įkaitintos mantijos su vertingais metalais, formuojančios naujus žemynus, tokius kaip Havajų salos. Anot daktaro Matthias Willbold iš Getingeno universiteto, tai rodo, jog Žemės branduolys nėra toks izoliuotas nuo paviršiaus, kaip manyta anksčiau. Šis supratimas taip pat galėtų ateityje praversti tyrinėjant kitas uolėtas planetas ir kuriant naujas kosminės žaliavų gavybos technologijas.
Apibendrinant, šis technologinis proveržis ne tik atskleidžia Žemės paslėptus išteklius, bet ir atveria naujas galimybes inovacijoms, efektyviam išgavimui ir tvariam tauriųjų metalų naudojimui, kurie būtini skaitmeninei transformacijai ir technologijų pažangai.
Komentarai